Kaip pertvarkyti nemokamo maitinimo „ūkį“ (Jonavos atvejis)

Kaip pertvarkyti nemokamo maitinimo „ūkį“ (Jonavos atvejis)


Dar 2013 metais Jonavos rajono savivaldybės administracija priėmė sprendimą dėl elektroninio mokinio pažymėjimo ir su juo susijusių funkcijų. Moksleiviams ir mokytojams buvo išduoti naujieji pažymėjimai, mokyklų valgyklose atsirado elektroninės apskaitos įranga. Vienas iš tokio apsisprendimo motyvų – reikšminga ir labai svarbi nemokamo maitinimo „ūkio pertvarka“.

Iki 2012 metų Jonavos rajono savivaldybės švietimo įstaigose maitinimo paslaugas teikė smulkios vietos bendrovės, kurių vadovai nuolat skųsdavosi mažomis apyvartomis ir ant nuostolio ribos balansuojančia veikla. Savivaldybė teikdavo kompensacijas, mokėjo už elektrą, vandenį, turėjo rūpintis organizacine technika ir kitomis smulkmenomis. Mums žinoma, kad su panašiomis problemomis kai kurios savivaldybės susiduria ir dabar.

Išanalizuokime konkretų pavyzdį. Pateikiame tikslius skaičius, tačiau dėl suprantamų aplinkybių neįvardinsime savivaldybės pavadinimo.

Savivaldybės X švietimo skyriaus specialistų duomenimis, 2015 metais nemokamo maitinimo paslaugoms organizuoti išleista

339 500 EUR. Pagal švietimo skyriaus atsiųstą informaciją, atsižvelgiant į skirtingo amžiaus moksleivių porcijos įverčius (1-4 klasė: pietūs – 1,41 EUR) 5-12 klasė: pietūs – 1,58 EUR), atsižvelgiant į patvirtintą mokslo dienų skaičių (34 savaitės – 152 dienos), jeigu savivaldybės švietimo įstaigose, 2015 metais pietus būtų valgę absoliučiai visi mokiniai, kiekvieną dieną, kas teoriškai neįmanoma, nes mokiniai serga, neturi apetito ar pan. savivaldybė  pietums teoriškai turėjo išleisti 263857 EUR. Realiau pritaikyti 90 proc. vartojimo koeficientą: tuomet suma yra 237 471,3 EUR.

Pietų kainos skaičiavimo formulė:
(Mok.Skaičius (1-4 kl)*1,41 + Mok.Skaičius (5-12 klasės)*1,58)*152 dienos.

Skirtumas – daugiau nei 100 000 EUR. Vidutinio dydžio savivaldybėje – tai labai reikšminga suma.

Atkreipiame dėmesį, kad mūsų pateiktuose skaičiuose nėra įvesta jokių, su tikslia apskaita susijusių koeficientų. Mes tik darome prielaidą, kad realiai mokyklose lengvatos naudojimo procentas atsižvelgiant į sergamumą ir lankomumą yra apie 90 proc.

Jonavos atvejis

Iki 2013 m. Jonavos rajono savivaldybės švietimo įstaigose maitinimo paslaugas teikė skirtingos, smulkios ir vietinės bendrovės, laimėjusios mokyklų skelbtus viešųjų pirkimų konkursus.
Rajono savivaldybė, vadovaudamasi senuoju maitinimo paslaugų organizavimo modeliu turėjo:
– kompensuoti 25% išlaidų, susijusių su maitinimo paslaugų organizavimu
– dengti elektros, vandens ir kitas komunalines išlaidas (jos sudaro pakankamai reikšmingą dalį)
– rūpintis ir nuolat atnaujinti gendančią arba pasenusią techniką, reikalingą maitinimo paslaugų organizavimui.

Mes žinome, kad savivaldybių, kurios dar dabar veikia panašiu modeliu – ne viena ir ne dvi.

2013 metais Jonavos rajono savivaldybės administracija paskelbė maitintojo konkursą, kuris teiktų paslaugas visose švietimo įstaigose ir sudarė sutartį.

Rezultatas:

  • sutaupyta apie 145 000 EUR (0,5 mln. litų), kurie buvo skiriami su maitinimo paslaugų organizavimu susijusių išlaidų kompensavimui
  • maitinimo paslaugų teikimo konkursą laimėjusi bendrovė kompensuoja visas elektros, vandens ir kitas išlaidas, kurios anksčiau sudarydavo ženklią dalį švietimo įstaigų sąskaitose
  • savivaldybei ar švietimo įstaigai nebereikia rūpintis jokia technika, krosnių ar panašios reikalingos įrangos atnaujinimu. Visą reikalingą įrangą paslaugų teikėjas įsigyja savo lėšomis.
  • Maitinimo paslaugų teikėjas moka už ploto, reikalingo maisto gamybai (virtuvės) nuomą. Tokiu būdu atsiranda papildomos pajamos ugdymo procesui organizuoti.

2013-2014 metais visose rajono švietimo įstaigose įdiegtas elektroninis mokinio pažymėjimas, valgyklose sumontuota elektroninės piniginės ir nemokamo maitinimo apskaitos įranga. 2015 m. gegužę sistemos buvo pilnai ištestuotos ir paruoštos paleidimui.

Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio visose rajono švietimo įstaigose nemokamo maitinimo porcijos išduodamos tik su elektroniniu mokinio pažymėjimu. Tokiu būdu užtikrinama ne tik absoliučiai tiksli, faktinė apskaita, kada ir koks vaikas valgė, bet taip pat išvengiama patyčių, porcijų „vagysčių“ ir panašių dalykų. Moksleiviai, turintys mažiau galimybių nesijaučia diskriminuojami.

Tėvai, kurie abejoja savo vaikais ar nesijaučia saugūs, turi galimybę naudotis elektroninės piniginės paslauga. Papildę vaiko virtualią sąskaitą jie gali stebėti, ką ir kada vaikas valgė mokykloje. Šiuo atveju mokiniai apsaugomi nuo galimybės pamesti ar prarasti dienpinigius, įsigyti menkaverčius ar sveikatai žalingus produktus, per pertraukas nebėra lakstymo per gatvę į vietinį „kebabų“ kioską ar parduotuvę ir pan.