Filmas “Nepaprasta auka”

Filmas “Nepaprasta auka”


VšĮ „Švietimo standartas“ pristato istorinį dokumentinį filmą „Nepaprasta auka“, skirtą pasipriešinimo kovų pradininkui, partizanų vadui, pulkininkui Juozu Vitkui-Kazimieraičiui atminti.

Šiame filme per išskirtinę ir dėmesio vertą Juozo Vitkaus-Kazimieraičio gyvenimo dramą atskleidžiamas vienas sudėtingiausių Lietuvos istorijos laikotarpių.

Sovietų ir nacių okupacijos metais patogiau ir saugiau buvo neišsiskirti, nesipriešinti, gyventi pasroviui arba pasitraukti. Kodėl vyrai išėjo į miškus alinančia kovai už Lietuvos laisvę? Kokiomis sąlygomis vyko kova? Kokia kovos kaina? Iššūkiai? Kaip apsispręsti: likti namie ar išeiti kovoti?

Jei mokyklos suole dažnas atsimins Adolfą Ramanauską-Vanagą, tai toli gražu ne kiekvienas įvardins pulkininką Juozą Vitkų-Kazimieraitį. Būtent Kazimieraičio asmenyje partizanai, tarp jų ir Vanagas, iš karto atpažino tikrą lyderį ir vedlį, dauguma jų iš karto sutiko jungtis prie Kazimieraičio telkiamos miško brolių kariaunos, o vėliau, po Juozo Vitkaus žūties tęsė jo misiją iki galo.

Filmą „Nepaprasta auka“ peržiūrų mokykloje metu rekomenduojama skelti į dvi dalis: tą leidžia ir filmo laikas, ir siužetinės linijos. Tematine prasme mokytojai turės galimybę paliesti nacių ir sovietų okupacijos, bei partizaninio pasipriešinimo temas atskirai.

Svarbu paminėti ir tai, kad filmas kelia ypač svarbius moralinius klausimus, su mokiniais galima ir verta (galbūt etikos, tikybos ir/ar pilietinio ugdymo pamokų metu) diskutuoti apie pamatines vertybes, asmeninio apsisprendimo svarbą, ištikimybę, drąsą, tikėjimą, atsidavimą, lyderystę, vadovavimą ir t.t.

Viena tokių diskusijų jau paskelbta viešojoje erdvėje. Kviečiame perskaityti Donato Puslio ir Vytauto Raškausko pokalbį apie tai, kaip šiandien įamžinti nepaprastą partizanų auką. 

Filme tikslūs ir informatyvūs istorikų pasakojimai persipina su autentiškais ir labai asmeniškais šeimos narių liudijimais. Mes stengėmės kuo paprasčiau, žiūrovui suprantama kalba perteikti to meto dvasią ir apsisprendimų dramatiškumą. Siekdami sukurti to laikmečio atmosferą naudojome ir rekonstrukcines scenas. Kartu su mokytoju jaunasis žiūrovas, tikime, tikrai atras Kazimieraičio asmenyje tikrą pavyzdį ir autoritetą.

Pašnekovai: Arvydas Anušauskas, Algis Kašėta, dr. Darius Juodis, Juozo Vitkaus sūnūs Rimgaudas ir Liudas, vaikaičiai: Linas Vitkus ir Gintaras Vitkus SJ. Savo prisiminimais dalinasi Juozo Vitkaus kovos draugas, partizanas Juozas Jakavonis-Tigras.

Formatas: DVD/USB
Trukmė: 73 min.
Kalba: lietuvių, anglų
Kaina švietimo įstaigoms: 35 EUR (licencija neribotoms grupinėms peržiūroms)

Užsakyti galite el.paštu svietimostandartas@gmail.com arba tel. 861147713.


ANONSAS

ATSILIEPIMAI APIE FILMĄ

„Girdėdamas ir skaitydamas apie tokių asmenybių, kaip Juozas Vitkus-Kazimieraitis, gyvenimą, dar kartą matau tą Lietuvos nepriklausomybės, Lietuvos valstybės kūrėjų kartą, kuri iš Jono Basanavičiaus ar Antano Smetonos kartos perėmė valstybės kūrimo darbą. Tai – karta, iš šiaudinės pastogės išėjusi į universitetus, į Kauną, į užsienį ir paskui grįžusi dirbti savo tautai ir valstybei. Toks buvo ir Juozas Vitkus-Kazimieraitis.“, Žygimantas Pavilionis, diplomatas, Lietuvos Respublikos Seimo narys


„Pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus Kazimieraitis juodžiausiu okupacijos laikotarpiu ginklu, žodžiu ir asmeniniu pavyzdžiu rodė, kad tauta nepasiduoda ir kad bolševikai čia nepageidaujami. Parodė taip, kad aišku iki šiol. Nepaprasta auka – šiltas, labai vertybinis filmas. Man labai patiko“, Audrius Matonis, LRT TV naujienų tarnybos vadovas


„Be galo svarbu nepamiršti, jog laisvės kovotojai nebuvo tik abstraktūs istoriniai veikėjai. Jie visų pirma buvo sūnūs, mylintys tėvai, paprasti, bet kartu ir nepaprasti žmonės, norėję savo gyvenimuose susikurti tai, ko ir šiandien trokštame kiekvienas iš mūsų. Tačiau tada, kai iškilo laisvės dilema, jie nesuabejojo, iškeitė šiltus namus į troškų bunkerį, nes aiškiai suvokė kilnų tikslą. Juozas Vitkus-Kazimieraitis yra to pavyzdys. Aukščiausio rango karininkas, daug pasiekęs žmogus niekada neišsižadėjo savo priesaikos. Matyt, tik tokiu būdu jis galėjo jaustis laisvas dvasioje. Tai turėtų tapti įkvėpimu mums visiems nepamiršti, kiek daug buvo paaukota, kad šiandien gyventume laisvoje Lietuvoje. Laisvės kovotojai ne tik apgynė mūsų šalies garbę priešindamiesi okupacinėms jėgoms, bet ir padėjo išsaugoti mūsų valstybingumo giją. Šis filmas atlieka svarbią misiją – dėkoju jo autoriams už tai“, Linas Kojala, politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas


“Kazimieraičio pavyzdys rodo, kad gyvenime ne būtinai visi sprendimai baigiasi laimėjimais ir pasiekimais, kuriais tu gali didžiuotis, kurie leistų tau pripažinimo sulaukti. Yra pasirinkimų, apie kuriuos kiti ir nesužino. Ir kurie yra labai prasmingi. Tai ta nuostata, kad svarbūs dalykai nebūtinai yra garsūs yra labai svarbi išvada, kurią aš darau iš savo senelio gyvenimo”, t. Gintaras Vitkus SJ, jėzuitas, J. Vitkaus-Kazimieraičio anūkas


 

Tik į darbą greičiau, tik mylėkim karščiau, tik, vyrai, pajudinkim žemę“, – skelbia citata iš partizano Adolfo Ramanausko-Vanago užrašų. Juozas Vitkus-Kazimieraitis buvo vienas tokių vyrų, sugebėjusių pajudinti žemę. Tą jis padarė savo DARBAIS, savo PASIAUKOJIMU Tėvynei. Labai svarbu, kad mūsų didvyrių atmintis būtų visokeriopai įamžinta – tiek gatvių ar mokyklų pavadinimais, tiek knygomis, tiek filmais, tiek, kas yra svarbiausia, mūsų kasdienybe.

Praeitis turi prabilti dabarčiai. Juolab, tokia praeitis kaip partizanų kovos, savyje nešančios labai svarbias pamokas.

Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir jo bendražygių pavyzdys rodo, kad laisvė sužydi tik tvirtame įsipareigojime idealams, kad net pačiomis kritiškiausiomis akimirkomis iš mūsų niekas negali atimti laisvės apsispręsti, ar gyventi tiesoje, ar mele; ar pasiaukoti, ar susitaikyti.

Partizanų kova yra laisvės triumfas priespaudos sąlygomis, pasiaukojimo vardan aukščiausių idealų pergalė prieš siekį aukoti žmones totalitarinės sistemos monstrui.

Tikiuosi, kad šis filmas apkeliaus kuo daugiau Lietuvos miestelių ir ypač mokyklų, kad paskatintų jaunąją kartą susimąstyti, o ką gi šiandien mums čia reiškia patriotizmas, artimo meilė.